Žiemai pasibeldus į mūsų krašto duris nelauktai, netikėtai atėjo viena gražiausių ir laukiamiausių švenčių – Kalėdos. Kūčių vakarą susėsime prie tradicinio kūčių stalo, dalinsimės kalėdaičiu, pasninkišku maistu ir prisiminimais, džiaugsimės galimybe pasibūti su saviškiais, linkėsime gražių ir gerų dalykų. Dar ir vaišės pagal mūsų suvokimą ir žinoma pagal galimybes. Juk kiekviena šventė sujungia praeitį ir dabartį, o kartu dovanoja ir ateities viziją. Suvokiame, kad tikrai šventei reikia progos ar įvykio ir žmonių, kuriuos tas įvykis sietų. Šventėje visada esama ir paslapties, kuri jautrina žmogaus vidinį pasaulį. Tai ypatingas gyvenimo momentas, kuriame išryškėja tiek mūsų baimės, tiek lūkesčiai: noras būti mylimu ir turėti ateitį – būti laimingu, todėl turime suvokti, kad šventės visada yra tokios, kokie esame mes patys.
Šiandienos Kalėdos darosi vis paviršutiniškesnės, vis labiau pasaulietiškesnės, nes dėmesio centre ne Jėzaus gimimas , o nuolaidos dovanoms. Šitokių aplinkybių apraizgyti, galime jaustis laimingi, kad Kalėdas švenčiame krikščionišku papročiu.
Ką Kalėdomis švenčiame ir kokią žinią jos skelbia.
Kalėdos neįsivaizduojamos be prakartėlės. Su Betliejaus vaizdais, kuklia pastoge ir kūdikiu ėdžiose. O kokia galėtų būti prakartėlė mūsų dienų kontekste?
Paaitrinkime vaizduotę: gal tiktų prie x prekybos centro, o gal prie degalinės, ten apšviesta ir kažkiek saugiau. Nors tiktų ir prie pabėgėlių centro…pagalvokime, kad šių dienų Jėzaus prakartėlės vaizdas galėtų būti taip pat šiuolaikiškas – tik vietoj atėjusių piemenų – sunkvežimių vairuotojai, o vietoj gyvulių ėdžių kūdikėliui Jėzui – kartoninė dėžė, visai kaip pabėgėlių vaikams. Juk kažkaip panašiai Jėzus būtų gimęs mūsų laikais, kad parodytų, jog jis artimas kiekvienam žmogui. O žmogaus kilnumas ir paties Dievo atvaizdas atsispindi kiekviename žmoguje, nepriklausomai nuo socialinės padėties, rasės ar religijos.
Kalėdos džiugi šventė dar ir dėl to, kad Jis gimsta kūdikiu, mūsų Atpirkėju ir Gelbėtoju. Per Kalėdas jis pradeda savo žemišką kelionę, į kurią esame kviečiame įsijungti ir mes. Jis gimsta žmogumi, todėl Dievo ir žmonijos likimai persipina amžiams.
Linkiu visiems Kalėdas švęsti džiugiai, nes Jėzus ateina į mūsų širdis, tikėdamasis, kad priimsime Jį kaip Išganytoją ir kursime su Juo žmoniškesnį pasaulį.
